Vaikų amžius, kuriame jie pradeda domėtis informacinėmis technologijomis - vis mažėja.
Net kūdikius nesudėtingai įtraukia mobilieji telefonai, planšetės ar TV ekranai.
Kodėl tai yra taip įdomu ir kokią įtaką - tai daro kūdikiams ir ikimokyklinio amžiaus vaikams?
Laikas skirtas ekranams
Laiką, kurį vaikas praleidžia prie televizoriaus ar kito prietaiso su ekranu, mokslininkai vadina ekrano laiku (angl. screen time).
Į šį laiką įskaičiuojamas tiek vaiko savarankiškas buvimas prie televizoriaus, kompiuterio, planšetės ar mobiliojo telefono, tiek ir laikas, kuomet ekranas veikia fone arba vaikas stebi, kaip juo naudojasi kiti žmonės.
Kodėl kūdikiams (vaikams) patinka ekranai?
Vaikams skirtiems filmukams ar žaidimams būdingi vaizdai yra ryškūs, margi, spalvingi, greitai kintantys. Be to, juos sustiprina ne mažiau išraiškingi garsai, tad dalis vaiko smegenų yra stimuliuojama labai stipriai.
Dėl panašių priežasčių vaikams patinka ir TV reklamos (dažnai net labiau, nei filmukai, edukacinės laidėlės ar žaidimai). Žaidimai planšetėse (mobiliuosiuose telefonuose), manoma, vaikams patinka todėl, kad „prizas“ (garsinis ar vaizdinis efektas) gaunamas sąlyginai lengvai: dažnai tam užtenka itin tikslios koordinacijos nereikalaujančių judesių ir šiek tiek sumanumo.
Ši aktyvi smegenų stimuliacija vaikus ir įtraukia, tačiau vis daugiau mokslinių tyrimų patvirtina, kad technologijų naudojimas jauname amžiuje turi ir neigiamų pasekmių.
“Išmaniosios technologijos tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Pripažinkime, jog šios priemonės atveria nemažai galimybių, kaip ir grėsmių.
Spalvoti ekranai labai traukia dėmesį, o mažiesiems - norisi žiūrėti, juos liesti ir pan.
Išmaniosios technologijos tikrai gali padėti, kadangi jose yra įdomių edukacinių programų skirtų mažiesiems, kurias galima pasitelkti ugdymo procese, tačiau svarbu išlieka ekranų naudojimo laikas ir tikslas.”
-Parko padalinio, Smalsučių auklėtojos padėjėja, Lina
Kaip žiūrėjimas į ekranus daro įtaką vaikų raidą?
Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikio smegenys vystosi ypač intensyviai, o kad šis procesas vyktų sklandžiai, smegenys turi gauti kuo daugiau skirtingos informacijos iš įvairių dirgiklių: vaikui judant ir judinant įvairias kūno dalis, liečiant skirtingus paviršius, ragaujant, žvelgiant į arčiau ir toliau esančius objektus, girdint aplinkos garsus, bendraujant su žmonėmis.
Vis daugiau mokslinių tyrimų ir stebėjimų, patvirtina, kad daug laiko prie ekranų praleidžiantys kūdikiai ir maži vaikai pradeda kalbėti vėliau, jų kalba yra skurdesnė, jie dažniau turi miego ir dėmesio sutrikimų, neurologinių problemų, jiems sunkiau sekasi mokytis, bendrauti su kitais vaikais, dažniau kyla pykčio ir agresijos priepuoliai, jie labiau linkę nutukti.
Moksliniai tyrimai rodo, kad geresniais kalbos įgūdžiais pasižymėjo tie dvimečiai, su kuriais kūdikystėje tėvai daug kalbėjo, t.y. kūdikių kalbos centrai geriau vystosi tuomet, kai kalbama tiesiogiai jiems ir su jais, bet ne tuomet, kai apskritai kūdikis girdi aplinkoje žodžius.
Be to, geresni kalbos įgūdžiai siejasi su geresniais akademiniais rezultatais ateityje.
Garsas ir vaizdas sklindantis iš ekrano neatstoja gyvo bendravimo.
Madigan Kanadoje ištyrė 2,5 tūkst. vaikų raidą jiems esant 24, 36 ir 60 mėn. ir susiejo su laiku leidžiamu prie ekrano. Jie nustatė, kad kuo daugiau laiko vaikas leido prie ekrano būdamas 2 metų, tuo blogesnė buvo jo kalbos raida ir mokymosi pasiekimai esant 5 metų.
Tuo tarpu, Japonijos mokslininkų, iš Tohoku universiteto tyrimo duomenimis, žiūrint televizorių suaktyvinama tik sąlyginai nedidelė, už regą, sensorimotorinę sistemą, agresiją ir kt. atsakinga smegenų dalis. O smegenų dalys, ypač atsakingos už kalbą, atmintį, emocijas ir jų valdymą, gebėjimą susikaupti „kenčia“, jų tobulėjimas lėtėja. Mokslininkai teigia, kad vaikas iki 2-3-ejų metų nėra pajėgus suvokti ir objektyviai įvertinti to, kas vyksta ekrane, todėl ši intensyvi atskirų smegenų sričių stimuliacija neduoda naudos visapusiškai vaiko raidai.
Geriausiai vaiko smegenų veikla vystosi su suaugusiųjų pagalba
Vaikai televizijos ar kompiuterio ekrane judančių vaizdų nesupranta taip pat, kaip mes, suaugę. Žinoma, jiems įdomios judančios figūros, jiems patinka spalvos, dėmesį traukia įvairūs garsai, tačiau mažiems vaikams tai yra labiau dėmesio atitraukimas, o ne būdas mokytis ir pažinti pasaulį.
Nepamirškime, jog vaikų smegenys vystosi tik turėdamos tiesioginį kontaktą su suaugusiais, kurie reaguoja į vaiką, su juo bendrauja, klausia ir atsako, o televizijos programa to pasiūlyti negali.
2. Kalba, kurią paprastai vaikai girdi per televiziją, yra per greita, kad ją vaikai suprastų. Tam, kad vaikai išmoktų kalbą, neužtenka tik jos girdėti – jie turi matyti, kaip juda kalbančio žmogaus veidas, lūpos, kaip pasitelkiama mimika.
Atkreipkite dėmesį, kaip įdėmiai maži vaikai stebi kalbančius suaugusius – taip jie patys mokosi kalbėti.
Be to, suaugę su mažais vaikais kalba paaukštintu balsu, specialiai pabrėždami balses, naudodami kūno kalbą. Šią kalbą vaikai supranta geriausiai – juk jų klausa ypatingai jautri aukštesnio tono garsams, o būtent taip su vaikais paprastai kalba suaugę.
Tai – geriausias ir greičiausias būdas išmokti kalbėti.
Puiki alternatyva ekranams – langas. Dažnai užmirštame, kad vaikams įdomu viskas, kas nauja. Jiems patinka stebėti suaugusius, jie mėgsta kartoti jų veiksmus. Gera vieta stebėti suaugusių gyvenimą yra... pro langą.
Sakote, neįdomu? Vis tik, Jūsų mažyliui tai gali būti pati įdomiausia pramoga – juk per langą jis pamatys praeivius, kieme vaikštančius gyvūnus, važiuojančias mašinas, viešą transportą.
Visą tai, kas vyksta tiesiai prieš jo akis, o šalia esantis suaugęs dar ir rodo bei komentuoja. Juk tai tikrai geriau nei televizorius!
Naudingas ekrano laikas
Vaiko raidos specialistai ir neurologai rekomenduoja vaikams iki 2-3 metų amžiaus geriausia visiškai neleisti žiūrėti TV ar žaisti kompiuteriu (mobiliuoju telefonu, planšete), o vyresniems nei 2-3 metų amžiaus vaikams ekrano laiką riboti iki 1-2 val. per dieną.
Vaikams nuo 3-4-erių metų iki maždaug 5-erių metų prie ekrano reikėtų praleisti ne daugiau 1-2 val. per dieną. Maždaug 3-4-erių metų ir vyresni vaikai jau gali suvokti, kas yra rodoma ekrane. Kintantys vaizdai ir garsai jiems nebėra tiesiog atskirų smegenų centrų stimuliacija. Tiesa, tik tuomet, jeigu vaikas žiūri lavinančio turinio laidą ar žaidžia edukacinį žaidimą ir daro tai saikingai.
Vyresniems, nei 5-erių metų vaikams prie ekrano reikėtų būti saikingai, pagal susitarimą su tėvais, įvertinus ir vaiko hobius ar polinkius. Pavyzdžiui, programavimu besidomintis vaikas prie kompiuterio praleis daugiau laiko, nei vaikas, kurį domina muzikavimas ar sportas.
Kad ekranams skiriamas laikas būtų kuo naudingesnis, laikykimės šių trijų pagrindinių taisyklių:
Tinkamas turinys. Klauskite savęs, ar turinys atitinka vaiko amžių, ką vaikas sužino, ko išmoksta žiūrėdamas filmukus ar žaisdamas žaidimus. Tai nebūtinai gali būti naujos žinios ar informacija: filmukai gali mokyti ir draugiškumo, pagarbos, jautrumo.
Interaktyvumas. Svarbi ne tik interaktyvi technologija, bet ir tėvų dalyvavimas: susėskite prie ekrano kartu su vaiku, aptarkite tai, ką matote ekrane, klauskite jo nuomonės, žaiskite pakaitomis ir pan. Taip lavinsite vaiko kalbą, bendravimo įgūdžius, mąstymą ir suteiksite procesui emocijų.
Pritaikymas realiame gyvenime. Tai ką, išmokote su programėle ar žiūrėdami laidelę, pritaikykite realiame gyvenime: suskaičiuokite automobilius kieme, perskaitykite parduotuvės pavadinimą ir pan.
KARTU MAŽAIS ŽINGSNELIAIS SIEKIAME DIDELIŲ SVAJONIŲ!
