Daugeliui žinoma pasakų skaitymo nauda kognityviniams gebėjimams: ugdomas kritinis mąstymas, plečiamas žodynas, lavinama vaizduotė ir kūrybiškumas. Taip pat pasakų skaitymas padeda gilinti ryšį su vaiku.
Vis dėlto, pasakos turi ir daug gilesnę psichologinę reikšmę. 👣
📙PASAKOS - UŽKODUOTA IŠMINTIS
Kiekviena tauta iš savo protėvių paveldėjo nuostabų vaikų ugdymo įrankį, mokantį, kaip išgyventi nuolat kintančiame, kupiname pavojų pasaulyje, kaip suprasti, kas yra gėris, blogis, kokiais keliais nuveda „trumpos melo kojos“, kiek pastangų turi įdėti, norėdamas pasiekti tikslą. ✏️
🎯Tai – pasaka, savita kiekvienos tautos užkoduota išmintis, sekama iš lūpų į lūpas, kiekvieno pasakotojo interpretuojama šiek tiek vis kitaip, priklausomai nuo klausytojų ir aplinkybių.
📘PASAKŲ SKAITYMO NAUDA VAIKAMS
Pasakos skatina fantaziją ir kūrybiškumą, lavina vaiko vaizduotę, nukeldamos jį į kitas šalis, kitus pasaulius, kitokias kultūras, suteikdamos galimybę susitikti su mitiniais personažais. 🌟
📌Padeda ugdyti kūrybiškumą ir lavinti vaizduotę
Pasakos, ko gero, yra paveikiausias žanras, kadangi skaitytojų ir klausytojų laukia didingi karžygiai ir visai paprastų kaimo gyventojų nuotykiai. Gudrios našlaitės turi išsisukti nuo bjaurių pamočių pinklių, o šmaikščios karalaitės pasprukti iš nuobodžių rūmų ar apgauti nepageidaujamus jaunikius. 🎭
Raganos, velniai, drakonai ir slibinai – ne šio pasaulio būtybės, kurias kiekvienas vaikas turi įsivaizduoti pats.
📌Priemonė susipažinti su senosiomis tradicijomis
Pasakos yra svarbi tautosakos dalis, fiksuojanti senąjį gyvenimą.Įvairių šalių liaudies kūriniuose aprašyti tam kraštui būdingi papročiai, žmonių gyvenimo kasdienybė, maistas, buitis, o taip pat kalendorinės šventės ar kitos tradicijos. 🙌
Pasakojimai, perduodami iš kartos į kartą, parodo, kuo žmonės tikėjo, kaip jie gyveno, bendravo, šventė ar dirbo įvairius darbus.
📌Padeda pažinti aplinką
Pasakos padeda pažinti tradicijas, o įvairių autorių sukurtos istorijos tampa puikia priemone sužinoti, kas vyksta miškuose, upėse ar laukuose. 👀
📌Ugdo vertybes, padeda atpažinti gėrį ir blogį
Gėrio ir blogio, kvailybės ir išminties, bailumo ir drąsos priešprieša yra būdinga beveik visoms pasakoms. Žinoma, ydingi veikėjai galiausiai susilaukia pelnytos bausmės, o sumanūs, drąsūs ir geri personažai - tampa nugalėtojais.
Iki pergalingo finalo, kuriame ant laimėtojo pakylos stoja gėris, skaitytojų laukia daug nuotykių. Juk savo gerąsias savybes dar reikia įrodyti. Taigi, pasakos padeda vaikams suprasti draugystės, ištikimybės, atjautos, pagalbos kitiems vertę.
📌Padeda plėsti žodyną
Dėl šios priežasties garsiai skaityti vaikams naudinga ir patiems suaugusiems.
Liaudies pasakose daug gražių tarminių ar kasdienybėje rečiau naudojamų žodžių, įvairių nedažnai sutinkamų junginių. 🗣
Vaikų kalba tampa turtingesne, jie išmoksta tinkamai naudoti įvairius sinonimus bei kitas kalbos dalis.
📌Stiprina pasitikėjimą savimi
Gėris visada nugali blogį. Skriaudžiamas herojus kelią skinsis per neįveikiamas kliūtis.
Princai kausis su drakonais, našlaitės kentės nuo raganų skriaudų, o kur dar įvairios laumių ar velnių pinklės?
Teigiama visų šių istorijų baigtis įkvepia tikėti, kad ir kokia sudėtinga bebūtų situacija, visada yra išeitis.
📌Tai tampa vaikų ir tėvų bendru ritualu
Pasakų skaitymas priešmokyklinukams ir vyresniems vaikams gali sustiprinti tėvų ir vaikų ryšius. 🫂
Įdomios istorijos skatina dialogą, kurio metu galima pakalbėti apie tai, kaip sekėsi veikėjams, kaip įveikė įvairius iššūkius, ko galima išmokti, kodėl piktadariai buvo nubausti ir t.t.
“Pasaka – tai pats suprantamiausias būdas
vaikui sužinoti, kas yra gyvenimas ir kaip reikia gyventi. Pasakose taip pat vaizduojami santykiai su žmonėmis, gyvenimiškos situacijos (draugystė, meilė, apgaulė, džiaugsmas, liūdesys ir t. t.)
Pasakos gali padėti įveikti įvairias vaiko problemas, krizes ar koreguoti jo elgesį. Tokiu atveju, pasaką parenkame pagal tai, kokį tikslą turime arba galime pasakas kurti ir patys.
Kurdami ar parinkdami pasaką, parenkame personažus, kurie atsiduria panašiose situacijose, kurias išgyvena ir Jūsų vaikas.”
- Psichologė, Orinta
📗PASAKOS PAGAL AMŽIŲ:
■ Vaikams iki ketverių metų – gyvulinės pasakos
Tinkamiausios pasakos, kuriose įkūnijami gyvūnai. Pavyzdžiui: „Varna ir sūris“, „Senelis ir ožka“, „Vilkas ir siuvėjas“, „Dangus griūva“ ir pan.
■ Vaikams nuo ketverių iki penkerių – ritminės
Ritminėse pasakose kelis kartus kartojasi veiksmas, bet siužetas dar ne itin sudėtingas. Pagrindinis pasakos herojus dar neturi daug individualumo. Pavyzdžiui: „Mergelė uogelė“, „Joniukas ir Elenytė“, „Devyniabrolė ir devyniagalvis“ ir pan.
■ Vaikams nuo penkerių iki septynerių – stebuklinės
Šių pasakų pagrindiniai herojai jau turi įveikti daug išbandymų kelyje į sėkmę. Siužetas sudėtingas, daug įvykių, veiksmo, išbandymų.
Stebuklų pasakos pateikia gyvenimiškos patirties „koncentratą“ ir informuoja apie dvasinį žmogaus augimą. 👏
Pavyzdžiui: „ „Apie baltą vilką“, „Karalaitė ant stiklo kalno“ ir pan. Jei pasakos tuo pačiu metu klausosi skirtingo amžiaus vaikai, rinkitės ją atsižvelgdami į vyresnių vaikų amžių.
KARTU MAŽAIS ŽINGSNELIAIS SIEKIAME DIDELIŲ SVAJONIŲ!
Comments