Kai kūdikis jums įkanda aštriais kaip skustuvai dantukais, nusibraukite skausmo ašarą ir pasidžiaukite – jo raida normali!
Nors toks elgesys nėra priimtinas, tačiau tai yra normali vaiko raidos dalis iki 3,5 m. Svarbu suprasti, kad vaikas taip nesielgia sąmoningai siekdamas nuskriausti
kitą.
SVARBU PRISIMINTI:
Kandžiojimasis dažniausiai nėra piktybinis ir tyčia kenkėjiškas vaiko elgesys.
Berniukai kandžiojasi dažniau.
Tobulėjant kalbai, vaikai kandžiojasi rečiau.
Vaikui augant, įprotis kąsti išnyksta.
KODĖL MES KANDAME?
Tyrinėjame aplinką. Kūdikiai aplinkos tyrimui naudoja burną lygiai taip pat, kaip ir rankas. Viskas, ką tik sugriebia mažylis, dažnai patenka į burną, tad kodėl nepakramčius.
Dygsta dantys. Taip vaikas malšina uždegimo apimtų, patinusių dantenų skausmą.
Nepatenkinti baziniai poreikiai – vaikas yra alkanas,
pavargęs, nori miego ir pan.
Bando sužinoti, kas leistina, ir atvirkščiai.
Nori sužinoti, kokią reakciją sukelia vienas ar kitas veiksmas. Vaikas gali apkandžioti sesę, brolį ar draugą, nesuvokdamas, kad jiems skauda.
Mėgdžioja. Vaikas, pamatęs ar pajutęs, kaip kandžiojasi kitas, daro tą patį.
Nesuvaldo emocijų ir energijos arba nuobodžiauja.
Ginasi, kai yra puolamas, – tai natūralus gamtos šauksmas „akis už akį“.
Patiria stresą. Vaikas nežino, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Kąsdamas vaikas save nuramina.
Nori atkreipti į save dėmesį, kai jo pritrūksta.
Jaučiasi priblokštas per didelio triukšmo ar šviesos, nori pakeisti aplinką.
Jaučiasi pervargęs.
Nesugebame žodžiais pasakyti, kaip jaučiamės, pranešti tokių stiprių emocijų, kaip nusivylimas, pyktis, baimė.
Vaikui kandimas gali būti būdas susigrąžinti mėgstamą žaislą, pasakyti, kad jis yra nelaimingas, arba pranešti kitam vaikui, kad nori likti vienas.
KADA KŪDIKIAI PRADEDA KANDŽIOTIS?
Įprastai kūdikiai ima kandžiotis, pradėjus dygti pirmiesiems dantukams, t.y. 5-7 mėnesių amžiaus.
Visko kandžiojimas, o taip pat ir paraudusios dantenos, pagausėjęs seilėtekis, irzlumas, suprastėjęs miegas yra pagrindiniai dantukų dygimo požymiai.
“Besikandžiojantis vaikas stengiasi Jums nusakyti savo poreikius. Poreikiai priklausomai nuo individualaus vaiko
ir jo amžiaus gali būti įvairūs - nuo alkio ar dygstančio danties skausmo iki nesaugumo jausmo jį supančioje aplinkoje.
Kartais tokio elgesio priežastys gali būti gilesnės psichologinės problemos. Vaikas, kuris kandžiojasi, dažnai išgyvena liūdesį, baimę ar vienišumą. Nors aplinkiniai gali manyti, kad tuo momentu vaikas neatrodo nei liūdnas, nei išsigandęs, iš tiesų po šiuo agresyviu elgesiu slypi jo baimės ir nerimas.”
-Psichologė, Orinta
KAIP REAGUOTI, JEIGU VAIKAS KANDŽIOJASI?
Jeigu vaikas kandžiojasi dėl to, kad dygsta dantys, reikėtų pasirūpinti, kad mažylis visuomet turėtų specialiai dantų dygimo skausmui malšinti skirtų kramtukų, kuriuos galėtų dygstant dantims kramtyti.
Jei vaikas ėmė kandžiotis, reikia sustabdyti jį ir neleisti kąsti dar kartą. Svarbu išlikti konkretiems ir nuosekliems. Užuot kalbėję bendromis frazėmis (pasakymo „O dabar būk geras“ 2 ar 3 metų mažylis nesugebės susieti su savo elgesiu) vaikui ėmus kandžiotis sustabdykime vaiką ir rimtu veidu (tai reiškia, kad nė lūpų kampeliu nesišypsome) pasakome, kad “Skauda. Mes nesikandžiojame”.
Iš pradžių vaikas nesupras, ką pasakėme, bet pastebės bent jau veido išraišką ir balso intonaciją. Paaiškinkime, kad kandant kitam skauda.
Svarbu, kai vaikas kanda, nekąsti jam atgal. Apskritai, reaguojant į vaiko kandžiojimąsi svarbu išlikti kiek įmanoma ramiems ir kantriems.
Vertėtų nepamiršti pasirūpinti ne tik (besikandžiojančiu) vaiku, bet ir vaiku, kuriam jis įkando (jei tuo metu esate šalia). Kandžiojimasis gali pažeisti odą, todėl svarbu suteikti vaikui reikiamą pagalbą. Atsiprašykime ir paguoskime jį, kad besikandžiojantis vaikas matytų, koks tinkamas elgesys turėtų būti įkandus. Galima įkandusio vaiko paprašyti padėti įkąstam vaikui (pvz., palaikyti pleistrą ar pan.), bet tik tuo atveju, jei vaikas, kuriam buvo įkąsta, to nori.
Labai svarbu į vaiko kandžiojimąsi reaguoti nuosekliai, visiems suaugusiems tokiu pačiu būdu ir kantriai pakartoti vaikui kiek tik reikės kartų, kad kandžiojimasis nepriimtinas ir kad
kandžiojimasis kelia skausmą.
Atraskime vaiko kandžiojimosi priežastis, stebėkime ir analizuokime jo elgesį: kokiomis aplinkybėmis, kam kanda vaikas, kas iššaukia tokį elgesį. Stebėdami mažylį pastebėsime pirmuosius kandžiojimosi požymius. Ar prieš kandant yra požymių, kad tai darys – vaikas gali pradėti verkti, rėkti, mosikuoti rankomis ir kt. Pastebėjus tokius požymius, verta nukreipti vaiko dėmesį kitur arba patraukti vaiką iš esamos situacijos.
Žinoma, sustabdykime ir neleiskime kąsti dar kartą - matydami, kad vaikas ruošiasi kąsti arba įkando, tvirtai, jo akių lygyje pasakykite „Stop. Kandžiotis negalima“.
Paaiškinkime, kad toks elgesys sukelia kitam asmeniui skausmą, o jei vaikas nesiliauja - atsitraukime nuo situacijos, pasikalbėkime ir sugrįžkime žaisti tik nurimus emocijoms.
MAŽAIS ŽINGSNELIAIS SIEKIME DIDELIŲ SVAJONIŲ!
Comentarios