REGGIO EMILIJA UGDYMO FILOSOFIJA: Kas tai ir kodėl naudinga?

pievaparkasmazieji
07-30
3 min. skaitymo

Kasdien mūsų darželio duris praveria maži smalsuoliai, pasiruošę tyrinėti pasaulį. Kiekvienas jų atsineša savitą pasaulio matymą, šimtus klausimų ir šimtus galimybių į juos atsakyti.

Mūsų didžiausia užduotis – išgirsti tuos klausimus, pastebėti jų idėjas ir suteikti erdvės augti. Tikime, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, o jo balsas – svarbus.

Kuriame pasaulį, kuriame kiekvienas mažas žingsnis tampa dideliu atradimu, o kiekviena vaiko mintis įkvepia sukurti kažką naujo.

Mūsų kasdienybėje remiamės Reggio Emilia filosofija, kuri leidžia vaikams augti laisviems, drąsiems ir laimingiems.

“Reggio Emilia įkvėptas ugdymas – vaiko šimtas kalbų. Mūsų ugdymo filosofiją įkvepia Reggio Emilia metodas, kurio pagrindinis idėjinis kūrėjas Loris Malaguzzi tikėjo, kad kiekvienas vaikas yra kūrybingas, smalsus ir gebantis kurti savo unikalią patirtį pasaulyje.

Kaip sakė Malaguzzi:

„Vaikas turi šimtą kalbų, šimtą rankų, šimtą minčių, šimtą būdų galvoti, žaisti, kalbėti, žavėtis, mylėti, šimtą džiaugsmų dainuoti ir suprasti, šimtą pasaulių atrasti, šimtą pasaulių išrasti… Vaikas turi šimtą kalbų.“

Šios „šimtas kalbų“ – tai ne tik žodžiai, bet ir šokis, muzika, menas, piešinys, rašymas, kūrimas, kalbėjimas, net judesys ar tylėjimas. Per jas vaikai ne tik atranda pasaulį, bet ir išreiškia save – savo mintis, jausmus, supratimą.

Mes tikime, kad kiekvienas vaikas yra unikalus – mokosi savaip, mąsto kritiškai, vertina situacijas, išreiškia nuomonę, tyrinėja per patirtį ir žaidimą. Vaikai mokosi atpažindami, eksperimentuodami, stebėdami, klausydamiesi ir kurdami ryšius tarp skirtingų reiškinių.

Didelį dėmesį skiriame ugdymo aplinkai – ji mums ne tik fonas, bet ir aktyvi ugdymo proceso dalis, vadinamoji „trečioji mokytoja“. Siekiame, kad ji kviestų vaikus tyrinėti, eksperimentuoti, klausti, ieškoti atsakymų ir atrasti pasaulį savomis akimis.”

-SODO padalinio vadovė, Kristina

Kodėl naudinga?

Skatina kūrybiškumą. Vaikai nuo mažens mokosi drąsiai reikšti idėjas, ieškoti netradicinių sprendimų.
Stiprina bendravimo įgūdžius. Veiklos grupėse moko bendradarbiauti, išklausyti kitus, dalintis mintimis.
Skatina pasitikėjimą savimi. Kiekvienas darbelis ar tyrinėjimas – tai sėkmė, kuri augina vaiko drąsą ir tikėjimą savo jėgomis.
Ugdo kritinį mąstymą. Klausimai „kodėl?“ ir „kaip?“ yra laukiami – tai padeda vaikams tapti smalsiais tyrinėtojais.
Puoselėja savarankiškumą. Vaikai patys renkasi veiklas, sprendžia, kaip ir ką nori tyrinėti.
Skatina tėvų įsitraukimą. Tėvai tampa ugdymo bendrakūrėjais – tai stiprina ryšį tarp šeimos ir darželio.

“Mūsų darželyje taikomas Reggio Emilia ugdymo metodas, kuriuo labai džiaugiamės ir didžiuojamės. Šis požiūris skatina vaikų savarankiškumą, individualumą, kūrybiškumą bei bendradarbiavimą su kitais ir aplinka.

Kiekvieną rytą pradedame ryto ratu – tai svarbi dienos pradžios dalis, kurioje kartu su vaikais mokomės eilėraščių, dainelių, kalbame apie emocijas ir aptariame dienos planus.

Mūsų veiklos dažnai vyksta per pojūčius ir tyrinėjimą. Vaikai kuria naudodami netradicines priemones: makaronus, akmenukus, tualetinio popieriaus ritinėlius.

Taip laviname jų vaizduotę ir kūrybiškumą, o kiekviena veikla tampa atradimu.

Vaikai ypač mėgsta ugdymą lauke, o mes džiaugiamės galėdami jį taikyti. Šakos, akmenukai, medžių lapai ir pievose sutinkami vabaliukai tampa priemonėmis mokytis ir žaisti. Su vaikais skaičiuojame akmenukus, statome namelius sraigėms, kuriame raštus iš gamtos gėrybių.

Vienas mėgstamiausių žaidimų – „Gamtos bingo“, kurio metu ieškome paveikslėliuose pavaizduotų gamtos objektų. Ši veikla skatina bendravimą, komandinius įgūdžius ir tyrinėjimo džiaugsmą. Skatinkime vaikus pažinti, tyrinėti ir kurti drauge – juk pasaulis aplink mus yra kupinas nuostabių galimybių mokytis!”

-PIEVOS padalinio, Mažylių grupės auklėtoja, Goda

Ką tai reiškia kasdienybėje?

Vaikai tyrinėja šviesos, šešėlių ir spalvų žaismą – stebi, kaip šviesa keičia formą, spalvą ar nuotaiką.
Kuria iš įvairiausių natūralių ar antrinių žaliavų – dėžių, šakelių, audinių, akmenukų.
Konstruoja istorijas, piešia jausmus, lipdo pasakas – mokosi išreikšti mintis „šimtu kalbų“.
Stebi gamtą, klausosi garsų, ieško atsakymų į klausimus „o kas būtų, jeigu...?“.
Mokosi vieni iš kitų – kartu stato, diskutuoja, ginčijasi ir randa sprendimus.