Kūrybiškumas yra savybė, kuri reikalinga visur: nuo elementarių kasdienių problemų sprendimo iki sudėtingų gyvenimo iššūkių.
Tai yra gebėjimas savarankiškai mąstyti, reikšti naujas idėjas, rasti įvairiausius būdus spręsti problemas, taigi – ir būtina žmogaus savybė.
Tiesa ta, kad visi vaikai yra daugiau ar mažiau kūrybiški, tačiau kai kuriems jų tereikia paskatinimo.
Ar visi vaikai yra kūrybiški?
Moksliniu požiūriu, yra dviejų rūšių kūrybiškumas:
Didžiosios K – tai tas, kurio rezultatas yra vertinamas visuomenės ir/ar kuria finansinę pridėtinę vertę.
Mažosios k – tas, kuris svarbus kiekvienos asmenybės tobulėjimui.
Būtent dėlto, žirnio kišimas į nosį irgi yra kūrybiškumas, svarbus pačiam eksperimentuotojui!
Kūrybiškumas yra įgimta savybė, įgyta evoliuciškai, reikalinga išgyvenimui.
Visi esame kūrybiški, kol nežinome daiktų panaudojimo paskirties, socialinių normų ir galimų pavojų. Tiesiog viską bandome! Vėliau išmokstame teisingus atsakymus ir patiriame, kad jų nežinojimas gali sukelti gėdą arba net prišaukti bausmę.
Tad, būti nekūrybingais, tokiais kaip visi, tampa daug paprasčiau ir saugiau.
Suaugusiųjų grupės paprašius nupiešti šalia sėdinčio kolegos portretą, įvyksta emocinis sprogimas!
„Aš atsiprašau... aš
nemoku piešti... atleisk man... o ne, aš negaliu..“
Nors vėliau pripažįsta, kad tai buvo viena smagiausių paskutinio meto užduočių.
Tokių pasiteisinimų niekada neišgirstume iš trimečių, kadangi jie piešia ir savo kūriniu didžiuojasi, nori pasidalinti ir visiems parodyti. Tuo tarpu, dvimečiai net nesupranta, kad yra vertinami, ir jiems nesvarbu! Jie tiesiog mėgaujasi procesu.
Kas stabdo vaikų kūrybiškumą?
Trys didieji kūrybiškumo priešai yra šie:
■ Vienintelio teisingo atsakymo turėjimas
■ Kvailų klausimų baimė
■ Baimė suklysti
Šias taisykles dauguma mūsų patys išmokome dar mokykloje ir vėliau jas perduodame savo vaikams. Svarbu jas prisiminti ir įgalinti savo vaikus matyti plačiau, drąsiau, mokytis iš jų laisvumo.
Be kasdienio kūrybiškumo palaikymo, įgūdį galima lavinti proaktyviai. Geriausia tai daryti sukuriant saugią aplinką. Vaikams ji turi būti pritaikyta, kad nereikėtų per daug drausminti. Viską galima imti, išsitepti, visos priemonės saugios.
Dvaro padalinio Mažylių grupės auklėtoja, Natalija, dalinasi 6 patarimais, kaip paskatinti vaikus išdrįsti kurti:
1. Ne kasdieninės priemonės meninėje veikloje.
Piešti, tapyti, kurti galima įvairiomis priemonėmis. Teptuką galime pakeisti į: kempinėles, įvairias daržoves, rankutes, pirštukus, ausų krapštukus ar kasdienoje naudojamus paprasčiausius daiktus.
2. Nesitikėti idealaus rezultato, bet kartu su vaiku gerai praleisti laiką veikloje.
Dažnai suaugusieji tikisi dailaus meninio kūrinio, bet rezultatas ne tiek svarbus, kaip pats procesas.
3. Suaugusiojo entuziazmo parodymas veikloje.
Dažnai vaikams, kurie bijo kurti, įsitepti ar pradėti veiklą gali padėti tėvelių ar pedagogų įsitraukimas į veiklą. Galime parodyti, kaip tai gali būti smagu ir linksma, kad nebijome pačios veiklos, o galime joje laisvai reikštis.
4. Kūrybinėje veikloje neužspausti vaiko į rėmus.
Kūrybiškumas yra skatinamas tada, kai mažieji kūrėjai jaučiasi laisvai ir emociškai saugūs. Pedagogas turi leisti vaikui klysti, veikti ne taip kaip numatyta jo planuose, leisti vaikui naudoti priemones ar spalvas, kurios jo manymu jam padės išgauti jo pačio norimą rezultatą.
Kūrybiškumas = SMALSUMAS
5. Kūrybiškumas – gebėjimas atrasti ką nors naują minčių, idėjų, sumanymų originalumą atliekant užduotis.
Kūrybiškumą daugiausia lemia individualios asmens savybės: vaizduotės lakumas, mąstymo greitumas, tikslumas, lankstumas, išradingumas, konstruktyvumas, smalsumas, motyvacinė įtampa, poreikis nuolat tobulinti savo veiklą.
Kūrybiškumą apibūdina kaip „gebėjimą objektyviai kurti naujus mąstymo turinius sau arba kitiems.
Ji teigia, kad kūrybiškumo sąvoka kol kas neturi tikslaus apibūdinimo.
Jos nuomone, vaikų kūrybiškumą galima vertinti pagal psichinius ir pagal socialinius kriterijus.
6.Kūrybiškumas = smalsumas.
Vaikai kuria smalsaudami! Pamatydami naujus daiktus vaikai pasitelkia vaizduotę, o jos pagalba sukuriami nauji žaidimai, veiklos ar įspūdžiai, prisiminimai.
Comments