Visi vaikai nori turėti kokį nors augintinį. Kartais gali net atrodyti, kad su augintiniais jiems žaisti smagiau nei su broliais ar seserimis – jei vaikas tokių turi. Ir pasirodo, tame yra tiesos.
Vaikams bendravimas su augintiniais teikia daugiau malonumo – nei su broliais ar seserimis. Negana to, su augintiniais jie taip pat geriau sutaria.
BENDRAVIMO SVARBA
Augintiniai turi didelę įtaką vaiko vystymuisi – taip pat kad gali turėti teigiamą įtaką vaiko socialiniams įgūdžiams ir emociniam gerbūviui.
Gyvūnai turi teigiamos įtakos žmonių sveikatai ir bendruomenės ryšiui. Socialinė parama, kurios vaikai sulaukia iš gyvūnų, vėlesniame gyvenime gali lemti psichologinį gerbūvį.
KAIP GYVŪNAI GALI PADĖTI JŪSŲ VAIKUI?
Augintiniai ne tik skatina fizinį vaiko vystymąsi, bet ir yra tarsi naminiai psichologai – katė ar šuo gali tapti trūkstama grandimi tarp drovaus vaiko ir aplinkos, su kuria jam sunku rasti kontaktą.
Turinčio augintinį vaiko savivertė yra aukštesnė, jam lengviau konkuruoti su bendraamžiais.
Būdami su gyvūnais vaikai mokosi bendravimo apskritai – išmokęs paisyti augintinio poreikių, rūpintis juo, elgtis pagarbiai, vaikas lengviau adaptuosis ir darželyje, ar mokykloje.
Augintinis – tai nauji potyriai, įspūdžiai, pojūčiai, išgyvenimai, kuriuos patirdamas mažylis vystysis greičiau, jo pažinimo ribos išsiplės, o jausmų pasaulis pasipildys teigiama patirtimi, kuri taip pat skatins raidą.
"Gyvūnų ryšys su vaikais yra nepaprastai svarbus ir turi daugybę privalumų, kurie prisideda prie jų emocinio ir pažintinio vystymosi.
Gyvūnai ne tik suteikia vaikams galimybę patirti besąlygišką meilę, draugystę, bet ir ugdo atsakomybę, empatiją ir rūpestingumą.
Mes su vaikučiais dažnai keliaujame į išvykas, kuriose susipažįstame ir tyrinėjame skirtingus gyvūnus. Vaikai ne tik mokosi pažinti gyvūnų pasaulį, bet ir stiprina ryšį, randa bendravimo džiaugsmą. Gyvūnai gali tapti nuostabiais draugais ir mokytojais, kurie suteikia begalinį džiaugsmą.”
-DVARO padalinio, Išminčiukų grupės auklėtoja, Žaneta
KAS SVARBU RENKANTIS AUGINTINĮ?
Hiperaktyviems, ar šiaip, judresniems vaikams labai tiktų šunelis – bėgiodamas su juo vaikas išnaudotų energijos perteklių.
Kita vertus, hiperaktyviam vaikui svarbu išmokti sutelkti dėmesį, tad čia labai praverstų ir akvariumas – tėvai gali paprašyti vaiko atsisėsti ir pasekti, kur plaukia ši žuvytė, papasakoti sugalvotų istorijų apie povandeninį pasaulį.
Beje, manoma, kad akvariumas taip pat labai tiks racionalaus mąstymo, į kolekcionavimą linkusiems mažiesiems.
Patartina rinktis gyvūnus, su kuriais gali bendrauti garsais ir prisilietimais: tiktų jūros kiaulytės, pelytės, žiurkėnai, akvariumas.
Itin teigiamai vaikus ir suaugusiuosius veikia katinai – glostydami jų švelnų kailį, klausydamiesi murkimo nusiraminame, pamirštame rūpesčius.
Paukščiai labiau tiktų linksmesnio būdo, aktyvesniems vaikams.
Nepatartina pirkti egzotinių gyvūnų - netinkamoje priežiūroje jie gali ne tik susirgti, bet ir numirti, o augintinio mirtis nėra lengvas išgyvenimas vaikui.
“Dažnai pastebime, kad vos tik mažieji pamato įvairius gyvūnėlius, jie suklūsta, nustemba, o neretai ir paskubomis bėga gyvūno link, kuo greičiau paglostyti.
Labai svarbu, vaikus nuo pat mažumės auklėti, kad su gyvūnais reikia elgtis švelniai ir pagarbiai, jų negąsdinti, jiems nepakenkti. Toks bendravimas padės išvengti netikėtų įvykių ar išgąsties.
Moksliškai įrodyta, kad pažindinimąsis su įvairiais gyvūnais ar jų globojimas namuose padeda vaikams nusiraminti ir išvengti streso.
Bendravimas ir tyrinėjimas padeda ugdyti vaiko savarankiškumą, kantrybę bei atsakomybės jausmą. Ilgainiui bendraujant su gyvūnais mažieji išmoksta ne tik pažinti supantį pasaulį, bet ir atsižvelgti į aplinkoje esančių žmonių poreikius. Būnant tarp gyvūnų vaikai prisipildo gerų emocijų ir jausmų.
Darželyje skatiname įvairias veiklas, kviečiame į svečius edukacijas, kuriose dalyvauja gyvūnai, o vaikai turi galimybę pažinti kitokį pasaulį.”
-”Kūdikių akademija” auklėtoja, Natalija
GYVŪNO NETEKTIS
Meilė gyvūnui – subtilus jausmas, kurio negalima nuvertinti. Net jei jums tai “tik” pelė – vaikui ji – mylėtas draugas.
Todėl jokiu būdu nebandykite slėpti nuo vaiko, kad jo gyvūnas mirė. Nekeiskite vieno gyvūnėliu kitu, neva mažylis nepastebės, ir neišgyvens. Nereikia saugoti vaiko nuo išgyvenimų, - gerbkite vaiko jausmus, ir supraskite jį. Paaiškinkite, kad gyvūnas jau nugyveno savo gyvenimą, kad visi jį mylėjote, visuomet prisiminsite, ir kad liūdite kartu su juo.
Pichologinei vaiko raidai labai svarbu išgedėti prarasto gyvūno, tad neišmeskite augintinio į šiukšlių dėžę – nesvarbu, ar tai žuvelė, ar žiurkėnas, ar katinas – palaidokite jį įdėję į dėžutę, tegul vaikas padeda ant kapelio gėlytę – juk liūdėti netekus draugo yra normalu, ir net būtina. Neskubėkite pirkti kito gyvūno, tegul vaikas iš pradžių atsisveikina su buvusiu augintiniu, nurimsta, ir tik tuomet pasvarstykite, kokio augintinio norėtų dabar.
“Gyvūnai mūsų draugai ir mokytojai. Jų prilietimas ir draugija gali padėti nurimti, pralinskmėti.
Gyvūnai puikūs klausytojai, kurie saugos slapčiausias mintis ir svajones.
Atsakykime į jų meilę tuo pačiu.”
- PIEVOS padalinio vadovė, Silvija
Comments